Prie Akropolio mes pamatėme ledinius rūmus, kuriuose buvo parduodama coca cola. Mes nusprendėme nusifotografuoti prie tų rūmų, ir juose, užfiksuoti, taip sakant, tuos rūmus.
Tie rūmai atrodė taip įspūdingai, kad mes negalėjome praeiti pro šalį!Kokį gerą pusvalandį mes prabuvome prie tų rūmų, o gal ir daugiau, fotografuodamiesi,tai prie eglutės, tai prie ledinio baro.
Mums pasidarė taip smagu ir gerą, tad visos foto atrodo laimingos. Gerai, kai yra tokių dienų, kada žmonės nuvažiuoja kur nors į nuostabią vietą, tiesiog papoilsiaut, praleisti smagiai laiką.
Ypač smagu pasivaikščioti naktį po žvaigždėmis, tai taip romantiška!Man labai patinka. Nuostabus jausmas apima sėdint ledinėse rūmuose,tamsią-tamsią ir šaltą-šaltą naktį. Rūmų lediniai luitai graviruoti gražiu piešiniu, taigi ten buvo į ką pažiūrėt. Ten buvo taip gražu, kad negalėjome atsistebėti darbininkų darbais.
Po kelių min. fotografavimosi mes taip sušalom, būdami rūmuose, kad jau šalta buvo stovėti vienoj vietoj, mes turėjom trepsėti kojom, kad nebūtų taip šalta.
Galiausiai, mes nutarėm, kad jau laikas eiti į patį Akropolį.Užėję į Akropolį, mes nuėjome pažiūrėti visokiausių papuošalų, vaikščiojome ir apžiūrinėjome, ko yra Akropolyje. Tiems, kas būna Akropolyje dažnai, tai gal ir atrodo kasdieniška, jie žino kas kur randasi, ir žino viską kas parduodama Akropolyje, o tiems, kas retai būna tokioje parduotuvėje, tai atrodo kaskart vis naujai. Pažiūrėję, ko esama Akropolyje, mes pastebėjome, kad brolis Jurijus dar neatėjo, mes dar palaukėm brolio, ir kai jis atėjo, mes susitarėm, kad broliai nueis pažaisti boulingą, o mes su mama, tuo metu, paieškosim pėdkelnes žiemines, kurių man reikėjo. Beieškodamos pėdkelnių, mes radom labai gražią eglę, prie kurios taipogi aš nusifotografavau.
Labai graži eglė!Taipogi Can Can restorano reklaminė afiša, kuriame dirbo mano brolis Valerijus. Foto labai gerai gavosi.Užėjus į vieną parduotuvę aš nusipirkau kiniškas lazdeles. Parduotuvės su pėdkelnėmis mes taip ir neradom, mums nusibodo ieškoti tos parduotuvės ir mes nuėjom į boulingą, prisijungti prie brolių žaisti.
Man labai patiko žaisti boulingą, tai labai įdomus žaidimas. Aš padariau iš pirmo karto straiką, iš antro karto taipogi išėjo straikas, trečią kartą ir sekančius kartus numušdavau visus kėglius iš dviejų kartų. Kaip pradedančiam boulingo žaidėjui, galvoju, man sekėsi gerai. Pažaidus boulingą mes nusifotografavom visi kartu prie eglės, greitai suradom parduotuvę, kurioje parduodamos pėdkelnės, nusipirkom pėdkelnes ir išėjom iš Akropolio į stotį.
Stotyje, pažiūrėję į laiko tvarkaraštį mes supratom, kad per anksti atėjom, dar buvo laiko iki autobuso atvažiavimo, taigi mes dar užsukom į Maksimą, esančią netoli stoties, apsipirkome, ir atėję vėl į stotį atsisėdom į jau atvažiavusį autobusą, atsisveikinę su broliu, ir padėkoję už smagiai praleistą kartu laiką, mes nuvažiavom namo.
Комментариев нет:
Отправить комментарий